- skuris
- 2 skùris, -ė smob. (2) 1. žr. 1 skaris 1: Toks skùris, mėlenas pijokas ansai, darbo nenulaiko DūnŽ. Toks skuris žmogus, o beturįs bandoganį Rt. 2. Rt kas nuskarusiomis plunksnomis (apie žąsis): Skùrių žąsų plunksnos yr išsiskaidžiusios Tl.
Dictionary of the Lithuanian Language.